Baimė ir drąsa

Šiandien juoku miriau kai vargšą šunelį išgasdinau. Žvėryne bėgo toks nedidelis kelkraščiu, o aš daug greičiau jį vijausi, o kai pasivijau tas kaip suinkštė, kaip šoko šonan gal du metrus – negirdėjo privažiuojančio monstro. 29" su Schwalbe Big Apple iš tiesų važiuoja labai tyliai.

Pirmą dieną bandydamas vienratį pradūriau padangą pavažiavęs vos 300 m. Dviračių takas ant „Sharchano“ kalno Šeškinėje, kurį sharchanas pergalingai įveikė, paprastai būna daug pridaužyta butelių. Vingiavau tarp šukių, bet ant vienos sugebėjau užvažiuoti. Važiuoju ir girdžiu spragsėjimą su kiekvienu rato apsisukimu. Nulipu, ogi į ratą įsmigusi šukė, gal 5 mm skylę iškalusi. O spragsėjimas tas buvo labai tylus, važiuodamas dviračiu nieko negirdėtum vien per grandinės garsą. Subtilios kausos dėka su šuke nuvažiavau tik tris rato apsukimus.

Big Apple ideali važiuoti mieste šaligatviais ir asfaltu, labai manevringa, palygint lengva ir rieda taip, kad net nėra su kuo palyginti. Tačiau Lukiškų aikštėj per statybvietės smėlį važiavau įsikibęs į balną ir plasnodamas – jokio stabilumo. Spėju, panašiau, bet kiek geriau būtų palijus pasūkiuose. Manau, kad jau šį savaitgalį užsidėsiu patikimas Kenda Klaw XT – riedės blogiau, bet važiuos per viską vasarą žiemą.

Esu bendravęs su daug dviratininkų ar šiaip sportuojančių žmonių, kurie planuoja žiemą važinėti vienračiu. Sveikinu! Keliems bus linksmiau. Balansavimo įgūdžius žiema labai gerai lavina, o miestas žiemą būna pravažiuojamas kaip vasarą – sakau, nes pernai jau važinėjau. Aš tik labai abejoju ar tas, kas spalį lapkritį nepradės važinėti vienračiu, sugebės važiuoti žiemą. Pats važiavimas žiemą nėra sudėtingas, reikia tik saugotis itin slidžių vietų, kaip kad saugais vaikščiodamas pėsčias. Tačiau užlipimas yra gerokai sudėtingesnis, nes užlipant ratas nėra gerai sukibęs su kelio paviršium, todėl užšokti ant rato reikia tiksliau, o tam reikia praktikos kai dar nėra pašalę.

Tačiau, kai pabandai važiuoti vienračiu žiemą, iš karto supranti, koks tai universalus sportas. Tai ne riedlentės ir ne riedučiau, kuriems reikia lygaus asfalto. Man vienratis žiemą turėtu pakeisti ir dviratį, kurį myliu ne mažiau už vienračius. Pirma, todėl, kad žiemą dviračiu važinėju tik po miestą, niekur toli, ir tokius atstumus be vargo gali įveikti vienračiu. Antra, vienračiui nereikia jokios priežiūros, atėjai į namus, palikai vienratį ant batų kilimėlio prie durų nuvarvėti ir po pusvalandžio vienratis sausas ir švarus. Tuo tarpu dviratis žiema yra valanda važiavimo, ir valanda priežiūros, aišku, jeigu nori kad pavaros veiktų, grandinė tarnautų, stabdžių trosai šarvuose neužaktų.

Žodžiu, manau šią žiemą bus daugiau vienratininkų, bus ir daugiau sukauptos patirties ir nuomonių.